Šių metų, birželio mėnesio 25 dieną, Medicinos klinikoje Andoka, įvyko pirmasis užsiėmimas "Pasitikėjimas savimi ir gyvenimo iššūkiai". Noriu trumpai pasidalinti keletu įžvalgų, kurios užsiėmimo dalyviams pasirodė įdomios, sužadino smalsumą ir praplėtė akiratį.
Pirmiausia, tai, daugeliui dalyvių buvo įdomu tai, kad nepasitikėjimas savimi gali būti dviejų rūšių: specifinis ir bendrasis. Su specifiniu nepasitikėjimu savimi gali padėti susidoroti specialistai įvairiomis pasitikėjimą savimi didinančiomis taktikomis ir strategijomis. Pavyzdžiui, jei nepasitiki savo oratoriniais gebėjimais ir dėl to vengi kalbėti prieš auditoriją, tikslinga palankyti oratorystės kursus, treniruotis mažose grupelėse ir t.t.. Jei nedrįsti susipažinti su mergina, pasinaudojus spcialisto pagalba, atlikus elgsio eksperimentus arba paskaičius internete, kaip tai daryti, ir toliau pagal tikslius nurodymus atkakliai praktikuojantis, gali šioje srityje pasitikėjimą savimi ugdyti. Jei kompleksuoji dėl savo išvaizdos, gali padirbėti sporto salėje arba kreiptis į plastikos chirurgus. Jei šios ir panašios priemonės padeda, tai pirminės problemos nereikėtų vadinti nepasitikėjimu savimi. Nes panašu, kad specifinis nepasitikėjimas savimi tėra pastangų, įgūdžių ir gebėjimų stoka.
Kalbant apie bendrąjį pasitikėjimą savimi, tai jis turi vidinį ir išorinį pasireiškimą. Vidinis pasireiškimas – tai meilė sau, savęs pažinimas, tam tikrų tikslų kėlimas ir pozityvus mąstymas, jausmas ir mintys, kad esi savimi patenkintas ir darniai sugyveni su savimi. Išorinis pasitikėjimo savimi pasireiškimas – tai gebėjimas kontroliuoti savo emocijas ir pasitenkinimas savimi bendraujant su kitais.
Jeigu pasakyti paprastai, tai pasitikėti savimi reiškia savimi tikėti. Tikėti, kad aš galiu, man pavyks, aš sugebėsiu… Hmmm, ar tai reiškia tikėti savo statusu, titulu, kojų grožiu, įstabia akių spalva, potencija, intelekto koeficientu, ....? Viskas, ką čia išvardijom, yra pamatuojama ir palyginama. Tikėti, reiškia remtis ir pasitikėti dalykais, kurie yra už išmatuojamų ir pačiupinėjamų. Jei gali išmatuoti, pasverti, pasilyginti su kitais, tuomet yra tiesiog žinojimas, paremtas faktais. Faktais gali būti paremtas žinojimas, kad esu geriausias Lietuvos sportininkas, geidžiamiausias jaunikis, gražiausia Lietuvos, o gal net pasaulio mis, ar misis, turtingiausias pasaulio žmogus ir t.t. , bet šalia šito žinojimo vis tiek savo vietą gali rasti nepasitikėjimas savimi. Nepasitikintiems savimi arba pasitikintiems tik faktais apie save žmonėms reikia pasakyti, kad jų stiprybė yra geležinė, o lankstumas pavojingai trapus ir jautrus išoriniams dirgikliams. Jei mane pagyrė, aš pasitikiu savimi, jei sukritikavo – nebepasitikiu.
Taigi, tikrasis (pavadinkime jį taip) pasitikėjimas savimi yra visai ne tai. Jis neįgyjamas kaupiant faktus. Pasitikėjimas kyla iš tikėjimo savimi, todėl jis arba yra, arba ne. Arba silpnas, arba stiprus. Pasitikėjimas savimi, kylantis iš tikėjimo savimi, nors ir neparemtas pasveriamais faktais, išlaisvina, padeda, suteikia laisvę ir drąsą būti savimi. Jį reikia saugoti ir stiprinti. Kaip?... Pradėti ir leisti sau jausti tai, ką jauti, sakyti tai, ką galvoji, veikti tai, ką nori, nemeluoti sau, laikytis duoto žodžio, taip pat būtų svarbu pasirūpinti savimi, ne kenkti sau, nežaloti savo kūno, išbūti su savim visokiu, o parklupus, pažvelgti į save atjaučiančiu, o ne kritiko žvilgsniu. Tokiu būdu, palengva ir nedrąsiai, kaip pavasaris į Žemę, grįžta vidinės laisvės pojūtis, tampama savo gyvenimo šeimininku, o iš čia - drąsa gyventi savo gyvenimą. Stiprėjant tikrąjam pasitikėjimui savimi, mažėja abejonių: tiesiog žinau, ko man reikia, o ko ne, jaučiu, kad noriu dirbti šį darbą arba ne, noriu bendrauti su šiuo žmogumi arba nenoriu.
Savimi tikintis žmogus turi tam tikrą vidinę šerdį, kuri palaiko jo vidinę pusiausvyrą, nesvarbu, kas vyksta aplinkui. Liga, darbo netekimas, apdovanojimas, išdavystė, pažeminimas, paaukštinimas – visa tai tiesiog yra, bet tai niekaip nepaveikia mano pasitikėjimo savimi. Prarasiu gerai apmokamą darbą, teks atsisveikinti su prabangiu gyvenimo būdu ir pasitikėjimo savimi nebeliks? Ar vis tiek liks? Kartais pats gyvenimas mums tokius klausimus užduoda. Paima kažką, į ką mes laikomės pernelyg stipriai įsikibę kaip į pasitikėjimo savimi garantą. Ima ir atima turtą, sutuoktinį, sveikatą, statusą visuomenėje, o tuomet tarsi klausia: „Na, tai kaip dabar? Ar dar tiki savimi? Ar pakankamai stipri tavo vidinė šerdis? O jeigu dar vieną ar kitą „garantą“ atimsiu, tai kaip tuomet?
Tai kurį pasitikėjimą savimi norite stiprinti?
Susitikime liepos mėnesio 9 ir 23 dieną, kad galėtume pratęsti diskusijas bei pažinimą per praktines veiklas.
Lauksiu jūsų.
Pagarbiai
Inna Viršilienė
Paskelpta 2020-07-07